Prof. dr. Ipolitas Židonis - profesinė biografija

Ipolitas Židonis gimė 1938 m. birželio mėn. 07 d. Meškalaukio km., Pasvalio raj. (Po sunkios ligos mirė 2021 m. sausio mėn. 06 d. Šiauliuose). Vidurinę mokyklą baigė 1957 m. (Verchne Talcų km., Buriatija, medalininkas). 1963 m. Kauno politechnikos instituto Statybos fakultete įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus kvalifikaciją (diplomas su pagyrimu). Nuo 1963 m. dirbo pedagoginį darbą: 1963–1966 m. – Šiaulių politechnikumo dėstytojas, 1970–1973 m. – KPI Šiaulių fak. (ŠU) vyr. dėstytojas, 1973–1976 m. – Inžinerinės statybos katedros docentas, 1976–1987 m. – Inžinerinės statybos katedros vedėjas, 1987–2003 m. – Technologijos fak. docentas, nuo 2003 m. – Mechaninės technologijos katedros profesorius, vėliau Statybos inžinerijos katedros profesorius. Dėstė statybinių konstrukcijų disciplinų, mašinų detalių, statybinių mašinų, santechninių disciplinų kursus. Aktyviai dalyvavo Lietuvos taikomųjų mokslų akademijos veikloje nuo jos įsteigimo 2000 metais ir išrinktas šios institucijos akademiku. Nuo 1990 metų pedagoginę mokslinę veiklą derino su ūkininkavimu.

Aspirantūra KPI Gelžbetoninių konstrukcijų katedroje 1967–1969 m. 1972 m. apginta disertacija ir įgytas technologijos mokslų daktaro laipsnis, 1975 m. suteiktas docento, o 2008 m. profesoriaus vardas, 2010 m. išrinktas Lietuvos taikomųjų mokslų akademijos akademiku. Stažavosi Katedrų vedėjų seminaruose Maskvos inžineriniame statybos institute (Rusija, 1979, 1984), Maskvos inžinerinio statybos instituto Kvalifikacijos kėlimo fak. (Rusija, 1989). Mokslinių interesų sritys: konstrukcinių medžiagų įtempių deformacijų tarpusavio priklausomybės matematinių modelių kūrimas; sijinių konstrukcinių elementų įtempių-deformacijų būvio statmenuose pjūviuose universalių iteracinio (nuoseklaus artėjimo) skaičiavimo metodų kūrimas, taikant netiesinį deformacijų modelį; sijinių konstrukcinių elementų įtempių deformacijų būvio statmenuose pjūviuose tiesioginio (be nuoseklaus artėjimo) skaičiavimo metodų kūrimas, taikant netiesinį deformacijų modelį. Sukūrė teorijos pagrindus (metodiką ir formules) konstrukcijų deformacijų įtempių būviui tirti, atsižvelgiant į tikrąsias medžiagų savybes. Tyrinėjo statybinių konstrukcijų deformacijų-įtempio būvio parametrus, betarpiškai atsižvelgdamas į tikrąsias medžiagų savybes. Paskelbė daugiau kaip 70 mokslo darbų. Atliko per 14 ūkiskaitinių mokslo tyrimo darbų Šiaulių įmonėse. Mokomosios knygos „Pastatų perdangos su surenkamosiomis gelžbetoninėmis kiaurymėtosiomis plokštėmis“ bendraautorius. Išleido: 2015m. monografiją „ZI metodas konstrukcinių elementų įtempių-deformacijų būvio parametrams apskaičiuoti.“; 2018m. monografiją „ZI metodas ir jo panaudojimas konstrukcinių elementų įtempių-deformacijų būvio parametrams apskaičiuoti.“

Moksliniai darbai

Pranešimas spaudai: ZI metodas, galintis atpiginti statybas.

Jau prieš 60 metų pasaulyje imta kalbėti, kad reikia metodo, kuris leistų, tyrinėjant ir projektuojant gelžbetonines konstrukcijas, tiksliau įvertinti tikrąsias medžiagų savybes. Šiaulių universiteto profesorius Ipolitas Židonis, dirbantis konstrukcinės inžinerijos srityje, daugiau nei prieš keturis dešimtmečius išdrįso imtis iniciatyvos ir pradėjo kurti tokį metodą.

Mokslininkas savo sumanymą sėkmingai įgyvendino ir sukurtą naująjį metodą pavadino ZI metodu.

Šiaulių universiteto profesorius I. Židonis nominuotas 2016 m. Lietuvos mokslo premijai už monografiją.

Statýbos inžinèrija Lietuvojè - iš istorijos.

A. Rozenbliumas sukūrė metodų gelžbetoninių konstrukcijų pleišėjimui, įtempiams, deformacijoms skaičiuoti; atlikta eksperimentinių tyrimų teoriniams teiginiams pagrįsti (V. J. Jokūbaitis, V. Nemenas, Laimis Vaicekauskas, Ipolitas Židonis, A. J. Nakas, Pranas Gerdžiūnas). Įkūrus Vilniaus inžinerinį statybos institutą (1969) dalis Gelžbetoninių konstrukcijų ir Metalinių konstrukcijų katedrų mokslininkų persikėlė į Vilnių.

Interneto svetainėje www.vle.lt

Pasvalio rajono ūkininkas

Papuolė aštri ar net satyriška istorinė jau 1991-11-14 publikacija rajono laikraštyje "Pasvalietis", pavadinimu "Mūsų pirmasis". Matyt, Ipolitas buvo vienas pirmųjų krašto ūkininkų, bandęs derinti dėstytojavimą Šiaulių aukštojoje mokykloje su ūkininkavimu. Beje, žemę tuomet gavo pagal Valstiečių ūkio įstatymą. Bet nebuvo goduolis, paprašė lygiai tiek, kiek dirbo jo su dar keturiais broliais išbuožinti kadaise 1948m. tėveliai - 38,8 ha. O ne maksimalius 50ha, kiek galima buvo prašyti atmatuojant ir skiriant pagal įstatymą. Čia šioks toks "atsakas" publikacijos autoriui.

1991-11-14 publikacija "Pasvalietyje".

1999-02-20 publikacija "Šiaulių naujienose".

Tremtinys: su šeima 1948m. išvežtas į Buriatiją.

Citatos pavadinimas: Nuotraukoje vaikai (iš kairės): Algis, Juozas (sėdi ant kelių), Ipolitas, Eugenijus ir Vilius

Šaltinis: Didžiosios tremtys. P. 324

Aprašymas „Didžiosios tremtys. Buriatija. 1948 m." – pirmoji knyga iš serijos „Didžiosios tremtys" yra skirta vienai didžiausių Lietuvos gyventojų tremčių – 1948 metų tremčiai į Buriatiją. Daugiau kaip 4100 asmenų iš Panevėžio, Plungės, Pasvalio, Šiaulių, Telšių ir Pakruojo rajonų buvo ištremti į tolimą, svetimą kraštą sunkiems miško darbams.

Knygos duomenys genocid.lt tinklalapyje.